The collective reality makes itself visible, audible and olfactory. Five differing bodies brace their shared space, suspended between traffic lanes. In an exercise of finding empathy one can't break free from the arbitrary circumstances, but they reconcile with the lifetime of unease. Their whispers, wordplays, cries tune in and out of harmony. All epidermal inscriptions, the succumbing to the drives align within a vast spectrum of experiences. By encountering bodies we read one another retentively, dusting off the lost confidence sunken in our cells.
GIRLISONFIRE IS A PERFORMATIVE PIECE FOR FIVE CHARACTERS.
Created by Monika Janulevičiūtė & Antanas Lučiūnas Scent design by Laimė Kiškūnė / HORTUS APERTUSCostume design by STUDIO KAROLINA Score by DJ NJ Drone Visual consultants Marija Olšauskaitė & Jurgis Paškevičius Sound technician Paulius Burakas
CARETAKER Maria Tsoy CONTEMPT Antanas Lučiūnas FERTILITY Jorė Aukštaitytė FUSE Neringa Žostautaitė UNDERTAKER Monika Janulevičiūtė
Performative piece will be shown at CAC, Vilnius in group exhibition “JCDecaux Award: Slow Schools”(curated by Audrius Pocius & Edgaras Gerasimovičius), on December 1st, 2017.
Thanks to: Contemporary Art Centre Vilnius, JCDecaux, Danguolė Janulevičienė, Virgilijus Janulevičius, Rolandas Medžiaušis & Šiaulių apskrities Priešgaisrinė Gelbėjimo Valdyba, Vaida Stepanovaitė & Centras Residency, Kirtimų Kultūros Centras, Kvapų namai, Lina Lapelytė, Gedvilė Tamošiūnaitė.
Embassy of The Great Outdoors The Great Outdoors: Celeste All inquiries managed through: monika at 121.lt
Performances will take place:December 19th, 19:00January 14th, 19:00CAC Northern Hall
The Great Outdoors pasaulis, juslių, intencijų ir kosminių pokštų erdvė, kurioje Liepsnoja jūsų kūrinio Mergina, man pačiai neblogai pažįstamas. Bet kaip atsirado ši nauja, performatyvi teritorija jame? Kokia jūsų bendro kūrinio istorija?
Grafinėje novelėje gali atrodyti, jog visi veiksniai yra iš anksto apspręsti ir sukonstruoti, o tekstai ir iliustracijos vieni kitus įrėmina. Bet The Great Outdoors (liet. Laukinės gamtos) realybė yra labai elastinga ir laki. To pasaulio sluoksniuose ir plyšiuose atsirandančiai idėjai nereikia išorinio impulso – ji visada buvo čia. Projekto pagrindinis svertas mums yra tankis, balansavimas juo. Tie epizodai, kai žodžiai ir aplinkos dusina ir gniaužia kvapą, intensyvumas tampa sunkiai pakeliamu ne visai tikrose, bet atpažįstamose situacijose, surepetuotose, save kartojančiose tapatybės istorijose, įsivaizduotame veikėjų išskirtinume. Mergina šiame kūrinyje yra raktinis, saugos žodis, kuriuo leidžiamasi į tam tikras temas ar atvirumą, kurio nebuvo galima įtvirtinti iki šiol. Tačiau būtent šiuose socialiniuose kontaktuose, nerašytuose atvirumo susitarimuose nė vienas nėra apsaugotas. Mes nesiimame teigti, kad atvirumas visada padeda, ar ginti tą paradoksalų saugumo jausmą suirutėje, kurioje nebėra ką prarasti.
Veikėjos naudoja kalbą kaip garsinį įrankį, leidžiantį tvarkytis, raminti kūno refleksus, kai jo privatumas ir pasitikėjimas atveriamas, sutrikdomas. Jų pasakojimuose, niurnėjimuose, užgaidose balsai blaškosi tarp per daug ir per mažai informacijos, tarp to, ką nori išgirsti ir kas verčiau būtų niekada nepasakyta. Nė viena jų nesigaili.
Pakomentuokite plačiau kūrinio veikėjas, Merginas. Tai yra transcendentinė, bet ir labai žemiška kategorija, pozityvi stichija, merginos apskritai – jėga. Papasakokite, ką jums reiškia merginos, būti merginomis, kalbėti apie jas ir jas atrasti?
Mergina, girl – tai kreipinys, pokalbio pradžia, būdas būti visiškai atvirai bet kokiai temai ar net gluminančiai, smerkiamai išpažinčiai apie save. Ji kalba, ir niekas neturi galios jos stabdyti. Mūsų kūrinio merginą veikia socialinis, surepetuotas elgesys, bet jos kalba chaotiška, šokinėjanti, prislėgta minčių. Kiekvienos jų tapatybė nusmailinta užakcentuotu individualumu, gebančiu pertraukti pasitikėjimą, blaivybę, meilę. Dalykai, kuriuos viena patiria kaip intymumo ir tarpusavio palaikymo augimą, kitų būna priimami kaip tikras ir labai persipynęs smurtas. Kam nors, laikančiam savo realybės tikrumą pagrindu, sykiu bunda gailestis ir jausmas, tarsi būtum užpultas iš pasalos — tada pasaulis griūva. Sukirba mintis: galbūt tu įtrauki kitus į pavojų? Galbūt tu esi plėšrūnė? Kiekvienas iš mūsų akimirksniu gali būti ir patikėtinis, ir grobuonis – ir niekas negali to sustabdyti.
Turbūt labiausiai žiūrovą intriguojanti kūrinio dalis – kvapas. Papasakokite apie kūrinyje naudojamą kvapų mišinį, kaip kilo idėja įtraukti ne tik lankytojų akis ir ausis, bet ir nosis, koks jausmas dirbti su nauju potyrių sluoksniu?
Šiame kūrinyje visi elementai ir dalys yra mums abiems nauji. Mes jiems visiems atidūs, todėl ir kūrinio informacinis tankis yra didelis, elementų atskirtis sunkiai įsivaizduojama. Kai pradėjome dirbti su Laime Kiškūne, kalbėjome apie fragmentus ir situacijas, iš kurių kvapas galėtų kilti. Daugelis mūsų įvardintų reiškinių, tapusių jos sukurtos kompozicijos natomis, yra labai kasdieniški, bet jų agentai meistriškai paruoštos dervų, nuosėdų esencijos, aplinkai jautrių, nestabilių molekulių grandinės. Jų intervencija sunkiai kontroliuojama, jungtys su prisiminimais dažnai atsitiktinės, neprognozuojamos.
Jūsų duetas – bendraminčiai iš skirtingų sričių. Ko mokotės vienas iš kito ir ar ketinate ir toliau dirbti kartu?
Apsikeitimas informacija – toks pats porėtas ir neapibrėžiamas kaip kūrinio ribos. Mes sau taikome panašius kriterijus. Mūsų praeitys buvo jau iš anksčiau susipynusios judinant kūnus – individualius ar bendrus. Mūsų motyvacijos ir siekiai vienas kitą papildo, persikloja.
Kas bus, kai mergina suliepsnos? Ar esate numatę kūrinio tąsą, perrašymą, naują dvigubą akibrokštą?
Kūrinio svoris ir jo pagreitis yra tiesiogiai proporcingas traukai. Galima kūrinio tąsa užkoduota ir jo raktažodžiuose – takume, garuose, neapibrėžtoje būklėje.⎯ Pokalbis su Monika Kalinauskaite.JCDecaux Premija: Lėtos mokyklosŠMC, VilniusGruodis, 2017
The world of The Great Outdoors, the space of senses, intentions and cosmic jokes, in which your titular Girl finds herself on Fire. How did this new, performative territory spring up within it? What is the story of your collaborative artwork?
In the graphic novel it may seem that all the factors are pre-determined and pre-constructed, while text and illustration frame each other. But the reality of The Great Outdoors is very elastic and fluid. An idea does not need an external push to appear in its layers and cracks – it has always been there. Most of the weight of this project is focused on density, the balancing of it. These moments, when words and environments become suffocating, when intensity becomes almost unbearable in unreal, yet recognizable situations, in rehearsed and self-replicating stories of identity, in the imagined exceptionality of the characters. Girl is a keyword, a safeword which leads to certain topics or the kind of openness which could not be affirmed until now. But it is precisely in these social conjunctions, in these unwritten agreements of openness that no one is safe. We do not aim to assert that openness is always helpful or to defend the paradoxical sense of safety within a chaos which leaves nothing to lose.
The characters use speech as an aural tool which helps them organize and calm down the reflexes of a body which had its privacy and trust spread open and disrupted. In their stories, murmurs and whims, voices shift between too much and too little information, between what they wish to hear and what should better not be said. None of them regrets anything.
Please expand on your characters, the Girls. It is a transcendent, but also very grounded category, a positive element, girls, in general, are great. What do girls mean to you, what does it mean to be girls, to talk about girls and discover them?
Girl is an address, the beginning of a conversation, a means to open up completely to any topic or even a confusing, condemning confession about oneself. She speaks, and no one is in the position to stop her. The Girl of our work is affected by socially rehearsed behavior, but her speech is chaotic, jumpy, weighed down by thoughts. Each identity is sharpened through an accentuated individuality, which has the power to interrupt trust, sobriety and love. Things that one might experiences as the maintenance of intimacy and interpersonal growth can appear to others as a very real and complex violence. For somebody who builds themselves on the truthfulness of reality, it brings up regret and the feeling of being caught in a stealth attack – and then the world crumbles. A thought comes up: perhaps you are the one who puts others in danger? Perhaps you are the predator? Every one of us can in an instant become a confidante and a carnivore – and no one can stop it.
For the general audience, probably the most intriguing part of this work is its scent. Could you comment on the fragrance of "Girl on Fire"? How did the idea to involve not just eyes and ears, but also noses arise, how does it feel to work with a new layer of experience?
In this work, all elements and parts are new to both of us. We are attentive to all of them, so the information density of the work is high, the separation of elements hardly imaginable. When we started working with the perfumer Laimė Kiškūnė we spoke about fragments and situations, which the fragrance could originate from. Most of the phenomena which turned into notes of her composition are very mundane, but their agents are carefully crafted essences of resins and residues, chains of sensitive, unstable molecules. Their intervention is hard to control, their connections with memories are usually accidental, unforeseen.
You are a duo of like-minded individuals from different areas. What do you learn from each other, do you intend to work together in the future?
An exchange of information is as porous and undefinable as the limits of this work. We hold ourselves up to similar criteria. Our pasts were already intertwined through the moving of bodies – individual or shared. Our motivations and goals complement each other and intertwine.
What is going to happen once the Girl's Fire is ignited? Do you foresee a possible continuation or rewrite of this work, or maybe more double trouble?
The weight and velocity of the work is proportional to attraction. Its possible continuation is also coded in the keywords – fluidity, vapor, undefined state.
⎯ In conversation with Monika Kalinauskaitė.JCDecaux Award: Slow Schools, Contemporary Art Center Vilnius,December, 2017
LAUKINĖ GAMTAMerginaliepsnoja
0
Mano aplinkai trūksta greičio, o mano burna visuomet buvo tokia didelė ir plati, demonstruojanti svetingumą ir priešiškumą, pamokslaujanti ir sulaikanti. Sakinių pavidalai, būdas, kuriuo šie žodžiai ir pastraipos ieško savo paskirties, o gal jos nebuvimas verčia juos pleventi mano galvoje ir erzina mane. Nesustabdomi judesiai, tuo tarpu nieko nevyksta, ką gi, galbūt laiko išties nėra. Konkrečios, užsispyrusiai griežtos konstrukcijos tampa aiškios. Dalykai, kuriuos vienas patiria kaip intymumo ir palaikymo augimą, kitų priimami kaip tikras tarpusavio smurtas. Kam nors, laikančiam tikrumą pagrindu, tai sykiu gailestis ir jausmas, tarsi būtum užpultas iš pasalos — ir pasaulis griūva. Turėtų egzistuoti receptas tokiai nepakančiai klausytojai kaip aš. Galėtum pasakyti — bebalsis kvėpavimas, įtempti žandikaulio raumenys, pavandenijusios akys. Tai atrodo tarsi laukimas, bet aš visa esu šioje akimirkoje.
Kolektyvinė realybė tampa regima, girdima ir užuodžiama. Penki nesutariantys kūnai apglebia bendrą erdvę, kybančią tarp eismo juostų. Mėgindamas rasti empatijos, nė vienas negali išsivaduoti iš pasirinktų aplinkybių, tačiau kiekvienas jų susitaiko su įtampos kupinu gyvenimu. Jų kuždesiai, kalambūrai ir riksmai tai darniai susilieja, tai netenka harmonijos. Visi epiderminiai įrašai, pasidavimas impulsams išsirikiuoja plačiame patirčių spektre. Susidurdami su kūnais, mes įsimindami skaitome vienas kitą, valydami dulkes nuo prarasto pasitikėjimo, nugrimzdusio mūsų ląstelėse.
Veikėjai:GlobėjasPaniekaDerlumasPotraukis Atotrūkis
1 Scena, 1 veiksmasLIUMENAS (ĮŽANGA)
Derlumas:Mergyt, ar galiu kai ko paklausti?
Panieka:Tu tik pažiūrėk į tai.
Derlumas:Ar galiu užduoti klausimą — ką tu girdi?
Panieka:Užduok man klausimą, taip, prašau, kodėl gi ne —
Potraukis:Mane supa pragariška pneumatinių plaktukų simfonija, o gervė sukasi šešiolikos aukštų pastolių viršūnėje. Nuaidi vienas kitas riksmas ir keletas čiaudulių. 7:15 vietos laiku. Tai pažadina mane.
Panieka:— Pirmasis bus nepavojingas, jei neklystu? Paskui tolesnis, tam, kad suimtum save į rankas ir užduotum man tikrąjį klausimą. Visiškai tave pažįstu, tačiau kodėl taip mėgsti gąsdintis ir gėdytis savo paties geismo pažinti?
Potraukis:Plačiapečiai darbininkai, įvažiavimo vartai, padengti cementu ir palikti praviri. Vos už kelių metrų — mano ramus, besiilsintis kūnas, nuo viso to paslėptas medvilniniuose ir sintetiniuose audiniuose.
Panieka:Žvelgsiu tau tiesiai į akis. Ir taip, jeigu jau atkreipiau tavo dėmesį į tai — tu dėl to kankinsiesi ištisą dešimtmetį. Žinai, kalbėjimas su žmonėmis man nesudaro jokių problemų. Šiaip ar taip, manau, kad mano istorijos išties puikios. Mėgstu juos įvilioti į jų pačių tikėjimo vingius. Matai!
Atotrūkis:Mergyt, tu esi angeliškas Žemutinės Sacharos kilmės sutvėrimas. Tavo akyse nusėda sausos dulkės. Ir tu susierzini! Ir ji taip lengvai pradeda piktintis.
Panieka:Kaip tu juos nurengi. Ir tuomet sukeiti įpročius, perstatai miestą.
Atotrūkis:Jos mintys sukasi, ausdamos graužaties straublį, kildamos dusulio šachta. Deguonis — tavo pašaras, tu įvelki save į karštą išretėjusį orą.
Panieka:Ar galiu pakrauti savo telefoną? Tai mane verčia be reikalo nerimauti. Elektra turėtų būti belaidė, žinai, tavo paties labui. Tu paprasčiausiai pajustum ją einančią iš mano šakumo. Be manęs negali net būti, negali net deramai elgtis.
Potraukis:Ar galite mane palikti vieną bent kuriam laikui?
Panieka:Girdėjau tave kalbant aną naktį, besiskundžiant. Žinau, kartais jautiesi užmiršta, kuomet naivus meilužis tave kruša tau besivalant dantis, kol visa tai tęsiasi. Kartais, kai žmonės spaudžia tave arčiau ir arčiau savęs. Nejau mes visi galime sau leisti šitaip gyventi?
Atotrūkis:Tu čia tik tam, kad pūstum naftos šlakus ir išmetamąsias dujas nuo aušros iki sutemų.
Potraukis:Vis pamirštu, kad net nesu santykiuose. Nesu tikra, kad tu man patiksi. Ir nesu tikra, ar bent norėčiau mylėti kažką šiuo metu, net jei pataikytum. Gaunu visus tuos santykių patarimus į savo žinučių app'są —susižavėjimo suderinamumas, numerologija, geros dienos žengti žingsnį į priekį, geriausios dienos išsiskirti.
Panieka:Potrauki, mergyt, tavo žodžiai — primityvus niekalas, o tu pati — netaktiška kleptomanė. Mano brangiausia aksomine anaerobine mokytoja, šaligatviai tave prilaiko virš verdančios masių agresijos, neapykantos sau. Ir tu praeini mane. Tu praeini mane, ir aš taip džiaugiuosi, kad greitu metu nematysime mudviejų kartu.
Derlumas:Tu vedama gėdos, apsvaigusi nuo dėmesio, pilna aštrių optimistiško išdidumo atplaišų. Visi šie žmonės, tik pažvelk į juos. Ar pastebi, kaip juos griauni?! Kaip verti juos dvikojais savo geismų įgaliotiniais?
Potraukis:Aš tiesiog stoviu po šviesoforu, o saulės spinduliai virš jo srūva krauju į mano akis.
Globėjas:Visa tai yra blaivymas ir gryninimas.
Atotrūkis: Mažos pelės ir žiurkės grioviuosNepasveikins tavęsĮšaldžius visas valiutos sąskaitasPrižiūrėtojams ir parsidavėliams,Nafta virsta bronzaKartieji migdolai skyla pusiauPaversdami kabinetą rūsyje dar TamsesniuLabas rytas! Nenustygstantis tarakoneMano dervuoti pirštaiSkundikai — ar tai nevykus traktuotėBėgikas užbėgoAnt pretenzingos prozos
Potraukis:Dangau! Pražūk mano kramtomosios gumos plaučiuose. Bjaurios, sukandžiotos lūpos apeina pūslėmis, ir aš išsilydau kriauklėje.
Atotrūkis:Karštos žarijos plūduriuoja virš šaknų tinktūrų ir supuvusios lašelinės vagystės. Padek ją.
Panieka:Ji mano, kad galėtų mane nustebinti. Na ką gi, miiilžiniškas nusivyliiimas.Apšviesk koridorius savo tikslams ir siekiams!Išgerk du aitrius gurkšnelius.
Atotrūkis:Du kartus per dieną.
Panieka:Tris kartus per dieną.
1 Scena, 2 veiksmasPRAKAITAS
Panieka:ji valdo / .. pasaulį / .. pasaulį ligi pabaigos / .. pasaulį ligi laiko pabaigos
Derlumas:ji žlugdo / .. pasaulį / .. pasaulį ligi pabaigos / .. pasaulį ligi laiko pabaigos
Atotrūkis:ji plauna / .. pasaulį / .. pasaulį ligi pabaigos / .. pasaulį ligi laiko pabaigos
Potraukis:ji raudonina / .. pasaulį / .. pasaulį ligi pabaigos / .. pasaulį ligi laiko pabaigos
Globėjas:ji pjauna / .. pasaulį / .. pasaulį ligi pabaigos / .. pasaulį ligi laiko pabaigos
Panieka:Keliauju į paštą. Žinai, man dabar pietų pertrauka. Parduodu nepriteklių taip rimtai, tarsi pardavinėčiau draudimą, nesuteikdama jokių garantijų. Aš visuomet pasirengusi, kadangi daugelis jūsų patikite keisčiausiais teisuoliškais galios žaidimais ir sindromais.
Potraukis:Kažkodėl tai darosi erzinančiai tiršta. Vėl pagavau save mąstančią. Būsiu palikusi popierius, talonus ir sąskaitas, dalinančias mano stalą. Supelijusios krūvos, kurias laikau ir kurių negaliu išmesti.
Atotrūkis:Tuos, kuriuos pagimdei ir tuos pačius, kuriems įkyrėjai iki gyvo kaulo. Gravitacinės kontrakcijos intensyvėja kylant tavo temperatūrai. Tu numeti sluoksnius plaukų, tinklinę venų sistemą ir riebalų kamšalą.
Panieka:Ir jeigu vieną dieną būčiau pakviesta rašyti toms naujienų portalų skiltims būtent apie tvarkymąsi su labiausiai erzinančiais, labiausiai nepatogiais ir nedėkingais gyvenimo etapais. Rimtai? To niekuomet nebūtų, ne čia paskambinai, mąstyk iš naujo.
Potraukis:Kartą miegojau lėktuve. Buvo nedaug žmonių, tad jaučiausi mažiau įsitempusi, mažiau įbauginta. Išgirdau lėktuvo įgulą praeinant, ir viena iš merginų prie jų prisijungė, įgarsindama priekyje esančio vežimėlio turinį. Nesuvokiu, ar tai buvo specifinė vibracija, blokuojanti aukštus tonus ir visas kitas bangas.
Atotrūkis:Jai artinantis, girdėti tūkstančio svirplių čirškimas.
Potraukis:Mėginau atitaikyti šiems garsams žodžius, bet nesugebėjau jų rasti, mat negalėjau atmerkti akių, tad tiesiog įsivaizdavau spiegiančią išsigimėlę, jos šuolį virš kėdžių juostų.
Atotrūkis:Baldai sanguliautojams, mieloji. Tai nusikaltimas. Nusikaltimas, nesiekiantis tavo sonaro savybių supratimo. Tavo dainos trunka nė kiek ne ilgiau, negu kad man užtrunka nulipti nuo gudronuoto plento. Paimk iš manęs raudonas šviesas, ir niekada jų niekam neberodyk. Kaip ir mano papildomo čiužinio. Supakuok marškinius ir nutrink visus pirštų antspaudus.
Potraukis:Aš — kliūtis savo pačios kelyje. Norėčiau pralenkti save. Ką dar galiu pridurti?
Globėjas:Artimas šviesas?
Atotrūkis:Taip, pigias šviesas.
Panieka:Ar kas nors mato skirtumą?
1 Scena, 3 veiksmasLIŪTIS
Globėjas:Nuo šiol tu mane pažįsti.
Derlumas:Kūno svoris keičiasi, ir aš jaučiuosi pasimetusi. Noriu atgauti savo pusiausvyrą, bet taip nieko nebus. Lavinu savo svorį. Savo stabilumą. Dar niekuomet nesijaučiau tokia pasimetusi. Nuolat sukuosi ratu, mėginu nusitverti pavienių realybių fragmentų. Mintyse stoviu ant kojūkų, prasipjaunu akis ir prasiskeliu galvą, kad sukelčiau dalių raibuliavimą. Šie stimulai mane įkalina schemose. Tai stumiasi link dirbtinių galūnių. Leidžiu savo pečiams pajusti spaudimą. Mano klubai priremti prie sienos ir pajungti geismui. Maitinuosi įtartinomis priežastimis. Jaučiu stygių, ir negaliu išrasti giliau įsiskverbiančių savęs prailginimų. Reikšminga mano dalis lieka nesuinteresuota. Aš ir aplinka veikia mano vardu, ir aš virpinu savyje glūdintį vaiką. Sulėtėju tam, kad mano kūnas taptų sąmoningas savo paties judesiams, lengvai sūpuojantiems mano galūnes.
Atotrūkis:Mes niekuomet anapus šito ir nenuėjome, argi ne?
Globėjas:Nepilotuojamos greitojo susisiekimo sistemos, navigacijos teorijos. Skelbiu išvykstančių mašinų vardus, gimstančius iš veiksmažodžių. Tai savaiminiai judesiai, turintys skirtingus tikslus.
Panieka:Tarp mūsų nėra nieko bendro.
Globėjas:Srovės praryja šaligatvius ir pirmuosius aukštus. Išsibarstę tvorų skersiniai ir stoglentės šiaušiasi.
Atotrūkis:Suplojame delnais su savo kopijomis.
1 Scena, 4 veiksmasGRIMASA
Atotrūkis:Pasaulis nebuvo mums duotas. Savo paties kintančių ir vėl pasirodančių laikotarpių užtvankose mes šitiek kartų parverčiame save. Dar ir dar sykį.
Globėjas:Ateinančių savaičių orų prognozė: niekas nesikeis. Mes liksim stovėti šitoj liūty — šlapiais, matiniais veidais.
Potraukis:Padegti kiekvieną naujo maišymosi stiebą, kaukiančią išprievartavimo per pasimatymą narkotikų galimybę. Jie paverčia pojūčius tokiais rūgštingais, beveik nepakeliamais. Ypač apsikabinimuos. Dusulys stimuliuoja mano dantis, ir šie iš lėto ilgėja. Kojų pirštai susisuka karštyje, tavo nagai nudžiūva ir pabąla. Mano viršutinė lūpa susitraukia, o akių vokai ištinsta.
Atotrūkis:Neregima radiacija, tavo toksiškumas, mano miela drauge, jau pasiekė pavojingą aukštį. Nepaklusnumas formoms ir aukštesnio, aukščiausiojo mimikrija nusilpsta. Jei čia kažkas ir būtų, tai tiktai baikšti vidutinybė. Tavo įprotis pašalinti save iš vietų buvo įvykdytas su išmiklintų maskavimosi įgūdžių pagalba.
Panieka:Stovėk vietoje.
Atotrūkis:Finansų analitikas skerdynėse.
Panieka:Grindų šaltis šlykštus, tikrai, galėtum paimti dantų šepetėlį, nuvalyti drėgnus grindinio akmenis? Aš guliu čia ir švelniai mėginu atkartoti akimirkas, kuomet spjaudei man į burną, neprarasdamas skonio.
Potraukis:Žemėn žvelgiantis šuva, erelis viduryje skrydžio ir Skorpionas.
Derlumas:Pasilaikau juos sau, tuos, kurie yra kiekviename mūsų. Mes knibždame su naštomis ir dovanomis ant savo pečių. Nenoriu tavęs savintis, bet mano mintys linkusios kauptis kampuose tarsi dulkių kamuoliai.
2 Scena, 1 veiksmasDELI
Derlumas:Tebūnie prakeiktos šios gatvės. Pastebėjau, jog avime tokius pačius batus.
Potraukis:Jie mano, jog mes jiems dirbame, jie tiki, jog mes esame žemiau jų, bet Dieve mano, ši vieta nepažįsta gravitacijos. Sunaudojau visą savo energiją tuštiems gestams ir žagsėjimui. Patrauklumas suyra tą pačią mikrosekundę, kai jau beveik aptinku jo šaltinį.
Derlumas:Kažkas bendro. Meilė patogumui. Tai tik pirmos 5 minutės nuo mūsų susitikimo. Ir apskritai, viskas atrodė sykiu rimta ir žaisminga.
Derlumas:Mes švelniai saugojome vienas kitą nuo beatodairiškų siuntinių išvežiotojų.
Panieka:Aš ir tu, ir tu esate šlykštynės.
Potraukis:Aš stoviu, ir kitas žingsnis gali būti milžiniška griūtis.
3 Scena, 1 veiksmasPAVOJUS
Panieka:Sėkmės tau
Potraukis:Traukos, mano mylimoji, darbas, kaip ryžiai. Čipsai. Šmėklos. Kask tranšėjas.
Globėjas:Tiek, kiek apgauna. Čia aš nustoju egzistuoti.
Globėjas:Būti Globėju.
Potraukis:Mano kvailumas slypi mano savęs kaip jokiais būdais su tuo nesusijusios aiškinime. Stebiu, skirdamasi vaizdu iš niekur.
Atotrūkis:Merginos, jūs reaguojate pernelyg jautriai. Šiurpulys pereina per visą mano nugarą! Niekuomet nepatikėčiau.
Globėjas:Ir vėsdami kūnai traukiasi.
THE GREAT OUTDOORSGirlisonfire
My environment lacks speed, and my mouth was always big and broad exercising hospitality and hostility, preaching and withhold. The forms of sentences, the way these words and paragraphs search for their purpose, or lack of it, make them hover in my head and annoy me. The unstoppable motions, when nothing happens then, well, maybe there is no time. The particular, opinionated rigid structures sink in. The things one encounters as the growth of intimacy and support — for others could be real interconnected violence. For someone who takes certainty as a common ground, it’s both sympathy and a feeling of being ambushed, attacked — the world crumbles. There should be a formula for as intolerant listener like me. You could say — voiceless breath, stretched jaw muscles, watery eyes. It looks like waiting, but I’m just in this moment.
Characters:CaretakerContemptFertilityFuseUndertaker
I Act 1LUMEN/OPENING
Fertility:Girl, can I ask you?
Contempt:Oh, just look at this.
Fertility:Can I ask you a question — what do you hear?
Contempt:Ask Me a question, yes, please, why not —
Fuse: I’m surrounded by an infernal symphony of pneumatic hammers and crane hinges on top of the 16-floor scaffolding. Some shouts and few sneezes echoes. It’s 7:15 AM, local time. This wakes me up.
Contempt: — First one will be the safe one, am I right? Then a follow-up to get you together to ask me the real question. I know you through and through, but why you fancy so much the rattling and the shaming of your own desire-to-know?
Fuse:The broad-framed workers, the entry gates primed with cement and left open. Meters away— my still, resting body is hidden from this in cotton and synthetic drapings.
Contempt:I will look you straight into the eyes. And so, as I point out this to you— you will be agonising about it for a decade. You know, I have, like, no problems talking with people. I come to think my stories must be brilliant, anyway. I love luring them into the twists of their own faith. See!
Undertaker:Girl, you are an angelic creature of a sub-Saharan descent. Dry dust rests in your eyes. And you get irritated! And she gets so easily annoyed.
Contempt:How you strip them down. And then swap the habits, invert the city.
Undertaker:Her thoughts circle weaving a trunk of pity, rising choking shaft. Oxygen is your fudder, you encapsulate yourself in a fiery thin air. Contempt:Can I charge my phone? That makes me unnecessarily nervous. Electricity should be wireless, you know, for your own sake. You would feel it coming from my crotch, just like that. Can’t even be without me, can’t even behave without me.
Fuse: Can I please be left alone for a while?
Contempt:I heard you talking the other night, complaining. I know you feel left out at times when a naive lover grinds you while you brush your teeth, while it all lasts. At times when people push you closer and closer to them. We all can’t really afford to live like that, do we?
Undertaker:You’re here just to huff the oil stains and exhaust from dawn to dusk.
Fuse:I keep forgetting I’m not even in a relationship. I’m not sure I will like you. And I’m not sure I even would want to cherish someone at this point, even if you would hit close. I’m getting all those relationship tips and bits of advice to my messaging app —crush compatibilities, numerology, good days to make a step forward, best days to break up.
Contempt:Fuse, my girl, your words are a crude waste, and you are a graceless kleptomaniac. My dearest velvet anaerobic teacher, sidewalks hold you above the masses of boiling aggression, hate to oneself. And you pass me. You cross me, and I’m so glad we won’t see us together anytime soon.
Fertility:You are driven by the embarrassment, intoxicated by attention, full of sharp splinters of optimistic pride. All these people, just look at them. Do you notice how you flatten them?! How do you make them your bipedal desire agents?
Fuse:I just stand under the traffic light, and sunshine bleeds over it into my eyes.
Caretaker:Visa tai yra blaivymas ir gryninimas.
Undertaker: Tiny mice and gutter ratsWon’t say you congratsAs all currency accounts froze,For the keepers and sellouts,Oil turns to bronzeBitter almonds split apartMaking cellar closet more so DarkMorning! Restless cockroachMy tarry fingersTelltale — is that a lame approachA jogger joggedOn dogshit prose
Fuse:Sky! Perish in my bubble-gum lungs. The wretched and bitten lips blister, and I melt into the sink.
Undertaker:Hot embers float atop tinctures of roots and the rotten drip handhabend set her on fire
Contempt:She thinks she could surprise me. Well, huuuuge dis-sss-s-appointmentLight up the hallways for your goals and aspirations!Take two bitter sips
Undertaker:Twice a day
Contempt:Thrice a day
I Act 2SWEAT
Contempt:she runs / .. the world / .. the world to the end / .. the world to the end of time
Fertility:she ruins / .. the world / .. the world to the end / .. the world to the end of time
Undertaker:she rinses / .. the world / .. the world to the end / .. the world to the end of time
Fuse:she rose / .. the world / .. the world to the end / .. the world to the end of time
Caretaker:she reaps / .. the world / .. the world to the end / .. the world to the end of time
Contempt: I’m heading to post office. It’s my lunch break, you know. I sell lack as earnest as one sells insurance, I give no guarantees. I’m always ready, as many of you buy into weirdest, self-righteous power games and syndromes.
Fuse:Somehow, this gets irritatingly saturated. I caught myself thinking again. I had left the papers, checks and invoices dividing my desktop. The mouldy heaps I keep and cannot throw away.
Undertaker:The ones you bore into life and the same ones you bored to death. The gravitational contractions intensifies with your rising temperature. You shed the layers of hair, the latticeworks of veins and fat padding.
Contempt:And one day if I would get invited to write for these news portal columns precisely about the dealing with the most irritating, the most uncomfortable and unrewarding times in your life. Well, seriously? Never happened, wrong number, think again.
Fuse: Once, I was sleeping on the plane. There wasn’t a lot of people, so I felt less tense and intimidated. I heard the cabin crew passing, and one of The Girls joined them voicing the contents of the trolley in front. I can’t figure if it was a specific vibration blocking all the other waves besides the high pitched.
Undertaker:She comes as the noise of thousand crickets.
Fuse:I tried to match words to these, but could not find any as I couldn’t open my eyes, so I just imagined the shrilling monstrosity, her leaping forward over the swaths of chairs.
Undertaker:Furniture for fornicators, my dear. It is a crime. A crime falling beyond your understanding of sonar qualities. Your songs take not even a bit longer than for me to get off the tarmac. Take my red lights for me and never show them to anyone again. Same as my extra mattress. Pack the shirts and wipe all fingerprints.
Fuse: I’m an obstacle, and I’m in my way. I wish I could get ahead of myself. What can I say more?
Caretaker: The low lights?
Undertaker:The low-cost lights, yes.
Contempt:Whoever sees the difference?
I Act 3DOWNPOUR
Caretaker:Nuo šiol tu mane pažįsti.
Fertility:The weight of body changes and I feel disoriented. I want to get my balance back, but it doesn’t work like that. I exercise my weight … my stability. I never felt as lost as now. I steadily flip around, I try to grasp the loose patches of realities. I stand on mental stilts and slit my eyes and crack my head open to ripple the parts. These motivations trap me in the circuits. It pushes towards the artificial limbs. I let my shoulders feel the pressure. My hips are cornered and harnessed into desire. I feed myself with questionable triggers. I lack and cannot invent more penetrating extensions. The considerable part of me stays uninterested. I and surroundings act on me, and I quiver me-the child. I slow down so that my body becomes aware of making movements, setting my limbs in the light swing.
Undertaker:We never got beyond that, didn’t we?
Caretaker: Nepilotuojamos greitojo susisiekimo sistemos, navigacijos teorijos. Skelbiu išvykstančių mašinų vardus, gimstančius iš veiksmažodių. Tai judesiai savaime, turintys skirtingus tikslus.
Contempt:We have nothing in common.
Caretaker:Srovės praryja šaligatvius ir pirmuosius aukštus. Išsibarstę tvorų skersiniai ir stoglentės šiaušiasi.
Undertaker:We clap the hands with our twins.
I Act 4GRIN
Undertaker:The world was not given for us. In the barrages of our own morphing and reappearing timeframes, we knock ourselves down so many times. Again. And again.
Caretaker:Ateinančių savaičių orų prognozė: nieks nesikeis. Mes liksim stovėti šitoj liūty — šlapiais, matiškais veidais.
Fuse:Torch every stem of new mingling, whining possibility with date rape drugs. They make senses so acidic, almost unbearable. Especially in embraces. The suffocation stimulates my teeth, and they lengthen slowly. The toes twist under the heat, your nails dry out and whiten. My upper lip shrinks and the eyelids swell.
Undertaker:The invisible radiation, the toxicity of you my dear friend now reached some height. The disobedience to shapes and the mimicry of superior, of superlative falters. If there would be something, then it is just fearful mediocrity. Your practice on excluding yourself off locations was enforced with sharpened skills of disguise.
Contempt:Stop right there.
Undertaker:The quant finance in the bloodbath.
Contempt:The cold on the floor is nasty, honestly, could you the toothbrush, clean the wet cobblestones. I lay here and try to gently replay the moments of you spitting in my mouth without losing the taste.
Fuse:Downward facing dog, midflight eagle and Scorpio.
Fertility:I keep them to myself, who are each of us. We swarm with both burdens and tokens on our shoulders. I don't want to own you, but my thoughts rather gather in corners like lint.
II Act 1DELI
Fertility:These streets should be damned. I noticed we have same shoes.
Fuse:They think we work for them, they believe that we are beneath them, but Good Grief this place knows no gravity. I used all my energies in empty gestures and hiccups. The magnetism breaks apart the microsecond I almost find its source.
Fertility:Something mutual. Love for comfort. It was just first 5 minutes since we met up. And generally, everything felt serious and playful at the same time.
Fertility:We protected each other gently from reckless delivery drivers.
Contempt:I and you, and you are the abominations.
Fuse:I stand, and next step might be a huge collapse.
III Act 1ALERT
Contempt: Break a leg
Fuse:Chemistries, my-mistress, work, like rice. Crispies. Banshees. Dig the trenches.
Caretaker:As much as it deflects. At this point I cease to exist.
Caretaker:Būti Globėju.
Fuse:My stupidity hides in my reasoning of myself as unrelated from it all. I observe by differing in a view from nowhere.
Undertaker:Girls, you take it too quickly. A shiver goes to the very back of my spine! I would never believe.
Caretaker:Ir vėsdami kūnai traukiasi
